apie mus noriu būti banke kontaktai keltų bilietai viešbučiai
Paieška:
Lietuviskai English
 
Atlikėjai
Grupės ir atlikėjai (567)
  Organizatoriai
Festivalių kalendorius (455)
  Renginių vieta
Pramogų ir pobūvių salės (53)
  Nuoma ir prekyba
Žaidimai (19)
  Technika
Garsas
Pirotechnika
  Paslaugos ir pramogos
Konditerija
 
Titulinis puslapis   Renginiai  
Spausdinti Spausdinti  
"Sarajevo atentatas"

Nuotraukų peržiūra

0
1914 m. birželio 28 d. Sarajevo mieste (dab. Bosnija ir Hercegovina) viešėjo Austrijos-Vengrijos imperijos įpėdinis Austrijos erchercogas Francas Ferdinandas kartu su savo žmona hercogiene Sofija Hohenberg. Erchercogas priėmė Bosnijos gubernatoriaus Oskaro Potjorenkos kvietimą dalyvauti kariniuose manevruose Sarajevo apylinkėse, apžiūrėti karinius dalinius, pirmąjį tramvajų Europoje ir oficialiai apsilankyti Nacionaliniame muziejuje. Įdomi aplinkybė – vizitas sutapo su 14-tosiomis erchercogo santuokos metinėmis. Francas Ferdinandas buvo imperatoriaus ir karaliaus Pranciškaus II jaunesniojo brolio erchercogo Karlo Liudviko vyriausiasis sūnus. Po tėvo mirties 1896 m. jis tapo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdiniu. Jis laikėsi nuomonės, jog norint išsaugoti monarchiją reikia ją reformuoti, ir pirmasis žingsnis ta linkme turi būti trečiojo federalinio vieneto sukūrimas, į kurį įeitų Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Slovėnija ir Voivodina. Dėl tokių savo politinių nuostatų bei kai kurių asmeninių savybių jis netruko įsigyti daug įtakingų priešų Karališkuosiuose rūmuose. Ypač tai prieš jį nuteikė Vengrijos politikus, kurie energingai siekė įgyvendinti Didžiosios Vengrijos idėją.
1914 m. birželio 28-oji tapo lemtinga diena ne tik erchercogui su hercogiene, bet ir visai Europai. Bevažiuojantį Sarajevo gatvėmis jį nušovė slaptos organizacijos „Jaunoji Bosnija“ (Mlada Bosna) narys Gavrilas Principas.
Erchercogo ir jo žmonos žmogžudystė tapo lemtinga kibirkštimi, kuri sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Sarajevo pasikėsinime iš viso dalyvavo septyni žmonės, kurių poelgis iki šiol vertinamas nevienodai: vieniems jie – teroristai, kitiems - Vidovdano (nacionalinė serbų šventė, švenčiama birželio 28 d.) didvyriai. Tačiau neginčytinai Sarajevo atentatas įėjo į istoriją kaip Pirmojo Pasaulinio karo, kurio pragariškos liepsnos ilgiems ketveriems su viršum metų apėmė daugelį tautų ir valstybių, pretekstas.
Karo pasekmės vertintinos taip pat nevienareikšmiškai: viena vertus, dėl karinių veiksmų žuvo apie 20 milijonų kareivių ir civilių. Be žmogiškųjų netekčių Europos valstybės patyrė didžiulių ekonominių nuostolių. Dėl savo masto ir baisių pasekmių šis karas jau amžininkų buvo pavadintas Didžiuoju karu ir pagrįstai laikomas pirmuoju globaliu karu. Kita vertus, Pirmasis pasaulinis karas sukūrė prielaidas Europos politiniam žemėlapiui perbraižyti, nusistovėjusiai politinei sanklodai pasikeisti, daugelio pavergtųjų tautų valstybingumui atkurti, o kai kuriais atvejais – sukurti, tapo galingu pokyčių Europoje katalizatoriumi.
2017 m. rugpjūčio 23 d., trečiadienį, 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) atidaroma paroda "Sarajevo atentatas", kurioje pristatomas įvykis, pakeitęs istoriją ir daugelio žmonių likimus. Paroda skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Jos rengėjai - Bosnijos ir Hercegovinos archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Kauno regioninis valstybės archyvas.
Maloniai kviečiame dalyvauti parodos atidaryme.

Rugpjūčio 23 dieną, trečiadienį, 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje įvyks Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos archyvo kilnojamosios parodos „Sarajevo atentatas“, skirtos 1914 m. birželio 28 d. įvykiams, atidarymas.

1914 m. birželio 28 d. buvo lemtinga ne tik Austrijos-Vengrijos imperijos įpėdiniui F. Ferdinandui ir jo žmonai, bet ir visam pasauliui. Šis incidentas buvo lyg kibirkštis įžiebusi I – ąjį pasaulinį karą, kurio pasekmės buvo skaudžios – daugiau nei 20 milijonų žuvusiųjų. Pasibaigus karui pasikeitė politinė padėtis visoje Europoje, tai palietė ir Lietuvą, kuri po karo sugebėjo išsikovoti nepriklausomybę.

Renginyje kalbės parodos iniciatorius Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis, parodą pristatys Bosnijos ir Hercegovinos archyvų atstovas Adamiras Jerkovičius, apie I – ojo pasaulinio karo pasekmes papasakos Kauno IX forto direktoriaus pavaduotojas Marius Pečiulis. Muzikines impresijas smuiku atliks Lijana Žiedelytė.
Rekomenduok draugui  |  Priminimas apie renginį
Jūsų komentaras
 
Vardas:   El.paštas:

Komentaras:

Siųsti  


Eb.lt už renginio(-ių) programos pakeitimus neatsako.

EB.lt portale paskelbtą informaciją draudžiama panaudoti kitose interneto svetainėse, tradiciniuose žiniasklaidos kanaluose ir kitur, taip pat Eb.lt medžiagą platinti bet kokiu pavidalu be portalo sutikimo, o jei sutikimas yra gautas, tai EB.lt privaloma nurodyti kaip šaltinį.
 
Paieška
2800.09.24  
Pavadinimas:
 
Data:
Atsitiktinė pramoga


Renginių kalendorius
P A T K P Š S
 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  
Paskelbkite savo renginį
apie mus   |  noriu būti banke   |  kontaktai   |  Keltų bilietai   |  Viešbučiai  
Entertainment bank. Visos teisės saugomos. © 2002-2017 Privatumo politika