apie mus noriu būti banke kontaktai keltų bilietai viešbučiai
Paieška:
Lietuviskai English
 
Atlikėjai
Grupės ir atlikėjai (567)
  Organizatoriai
Festivalių kalendorius (455)
  Renginių vieta
Pramogų ir pobūvių salės (53)
  Nuoma ir prekyba
Žaidimai (19)
  Technika
Garsas
Pirotechnika
  Paslaugos ir pramogos
Konditerija
 
Titulinis puslapis   Renginiai  
Spausdinti Spausdinti  
MARIJA STIUART

Nuotraukų peržiūra

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras Vilnius
2018.01.31    18:30
Pjesės autorius: Friedrich Schiller
Režisierius: Artūras Areima
Vaidina: ELŽBIETA, Anglijos karalienė – Elžbieta Latėnaitė MARIJA STIUART, Škotijos karalienė anglų nelaisvėje – Indrė Patkauskaitė ANA KENEDI, jos auklė žindyvė – Agnė Šataitė ROBERTAS DADLIS, grafas Lesteris – Tomas Rinkūnas DŽORDŽAS TOLBOTAS, grafas Šruzberis – Edmundas Mikulskis VILHELMAS SESILIS, baronas Berlis, didysis rūmų iždininkas – Tomas Stirna VILJAMAS DEVISONAS, valstybės sekretorius – Tomas Kliukas, Mantas Vaitiekūnas EMJAS POLETAS, Marijos kalėjimo sargybos viršininkas – Vytautas Rumšas MORTIMERAS, jo sūnėnas – Daumantas Ciunis GRAFAS OBEPINAS, Prancūzijos pasiuntinys – Almantas Šinkūnas GRAFAS BELJEVRAS, nepaprastasis Prancūzijos įgaliotinis – Mindaugas Capas O’KELIS, Mortimero draugas – Tomas Kliukas, Mantas Vaitiekūnas DRURIS, sargybinis – Tomas Kliukas, Mantas Vaitiekūnas
Kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė
Choreografas – Mantas Stabačinskas
Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas
Vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas

Spektaklyje skamba Julia Kent muzika
Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre – režisieriaus Artūro Areimos premjera – Friedricho Schillerio istorinė drama „Marija Stiuart“. Tai dviejų garsių karalienių – Škotijos Karalienės Marijos Stiuart ir Anglijos Karalienės Elžbietos konfliktas, jų paveikslai.

Anglijos Karalienė Elžbieta (aktorė Elžbieta Latėnaitė) nuteisia Mariją Stiuart (aktorė Indrė Patkauskaitė) mirties bausme, kurią ši priima oriai – kaip galimybę išpirkti sunkias ankstesnes kaltes, tobulėti dvasiškai. Mirties nuosprendis jos nepažemina, o išvaduoja iš aistrų, egoistinių troškimų. Atgailaujanti dėl praeities nusikaltimų, priėjusi išpažinties, ji tampa dar stipresne ir didingesne. „F.Schilleris kalba, kad ir sunkiausiomis akimirkomis reikia išlikti oriu žmogumi. Kai žmogus oriai miršta, tada mirtis jaudina“, – sako režisierius A.Areima. „Marija Stiuart atstovauja žmogų, žmogiškumą. Ji jau supratusi žmogiškumo esmę ir prasmę, skirtingai negu Elžbieta, kuri yra gyvenimo kalinė, nepilnavertiškumo kompleksų supančiotas žmogus, kuriam prieš valią uždedama karūna. Ji pavydėjo Marijai grožio, laisvės, gyvenimo, dėmesio. Man jos – ne karalienės, o žmonės“.

F.Schilleriui svarbu, o gal net svarbiausia – idealas. Marija Stiuart yra moteris, artima idealui. „F.Schillerio kūrybos ištakos – poreikis žavėtis žmogaus didybe. Tačiau susidūrus su gyvenimo realybe, žavėjimasis dažnai virsta jo priešingybe – pasipiktinimu“, – pastebėjo žymus vokiečių klasikinės literatūros tyrinėtojas H.A.Korfas. Pasak jo, Schillerio dramų pasaulis nėra idealus, juose jaučiamas nuolatinis veržimasis prie idealo, troškimas nušviesti idealo šviesa netobulą ir dažnai tragišką pasaulį.

Kuo artimas ir įdomus vokiečių klasikas jaunos kartos lietuvių režisieriui? „F.Schilleris ieško žmogiškumo, atsakomybės už savo veiksmus. Tai dalykai, kuriuos šiandien prarandam. Man įdomiausia, kas vyksta, kai mes pamirštame žmogiškumą, orumą, pasiduodam ambicijoms. Liūdna, kad vardan svetimų tikslų ir užgaidų sunaikiname žmogų. Ypač ši tema ryški pjesėje. Juk abi karalienės ne savo noru gavo šį statusą. Ambicijos, nenorint prarasti to, ką paveldėjai, ir kursto kruvinas kovas“, – apie motyvaciją pasirinkti šią pjesę komentavo A.Areima.

Friedrichas Schilleris (vok. Johann Christoph Friedrich von Schiller, 1759 - 1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai. Daugelis F. Schillerio kūrinių įkvėpė kompozitorius sukurti operas ar baletus, o poema „Odė džiaugsmui“, kuriai muziką parašė Ludwikas von Beethovenas, tapo Europos Sąjungos himnu.

Režisierius Artūras Areima stato jau trečią F.Schillerio pjesę. 2010 m. jis yra pastatęs spektaklį „Laimingi“ pagal F.Schillerio „Klasta ir meilė“ , o 2013 m. – pirmąją garsaus dramaturgo dramą „Plėšikai“.
Rekomenduok draugui  |  Priminimas apie renginį
Jūsų komentaras
 
Vardas:   El.paštas:

Komentaras:

Siųsti  


Eb.lt už renginio(-ių) programos pakeitimus neatsako.

EB.lt portale paskelbtą informaciją draudžiama panaudoti kitose interneto svetainėse, tradiciniuose žiniasklaidos kanaluose ir kitur, taip pat Eb.lt medžiagą platinti bet kokiu pavidalu be portalo sutikimo, o jei sutikimas yra gautas, tai EB.lt privaloma nurodyti kaip šaltinį.
 
Paieška
2018.01.31  
Pavadinimas:
 
Data:
Atsitiktinė pramoga


Renginių kalendorius
P A T K P Š S
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31  
Paskelbkite savo renginį
apie mus   |  noriu būti banke   |  kontaktai   |  Keltų bilietai   |  Viešbučiai  
Entertainment bank. Visos teisės saugomos. © 2002-2018 Privatumo politika